Asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę arba asmuo, kurio tėvai, seneliai ar proseneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jei jis nėra kitos valstybės pilietis ar atsisako turimos pilietybės.
Lietuvos pilietybės atkūrimo, atsisakant esamos pilietybės, sąlygos:Teisė atkurti Lietuvos pilietybę: asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. arba asmuo yra palikuonis (vaikas, anūkas, proanūkis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.
Teisė atkurti Lietuvos pilietybę (dviguba, daugybinė pilietybė): asmuo buvo Lietuvos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. arba asmuo yra palikuonis (vaikas, vaikaitis, proanūkis) asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir asmuo arba jo protėviai (tėvai, seneliai ar proseneliai) išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba buvo ištremti.
Lietuvos piliečiu ir kitos valstybės piliečiu (Dviguba pilietybė) taip pat gali būti asmuo, kuris:MIGRATION LAW CENTER teisininkai atlieka nemokamą teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę. Išsamios analizės atlikimui reiktų, kad Jūs užpildytumėte ir išsiųstumėte mums anketą, kurią galite rasti paspaudę šią nuorodą – ANKETA.
Atlikus išsamią teisinę analizę Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę, mūsų teisininkai pateiks Jums raštišką atsakymą (Analizės rezultatus) dėl Jūsų galimybių įgyti Lietuvos pilietybę bei tolimesnių reikalavimų ir procedūrų eigos.
Skaityti daugiau:Lietuvos pilietybė gali būti įgyjama: gimstant, natūralizacijos tvarka, išimties tvarka, Lietuvos pilietybę grąžinus.
Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų. Lietuvos piliečių ar piliečio įvaikintas vaikas įgyja Lietuvos pilietybę. Vaikas, kuris yra Lietuvos pilietis, ir kurį įsivaikina kitos valstybės piliečiai arba pilietis, lieka Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis dėl įvaikinimo įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne. Asmenų be pilietybės, teisėtai nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas yra Lietuvos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos teritorijoje, ar už jos ribų, jeigu jis gimdamas neįgijo kitos valstybės pilietybės. Lietuvos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos teritorijoje ir įgyja Lietuvos pilietybę, jeigu nepaaiškėja, kad vaikas yra įgijęs kitos valstybės pilietybę arba aplinkybių, dėl kurių vaikas įgytų kitos valstybės pilietybę.
Lietuvos pilietybę suteikia Lietuvos Prezidentas.
Asmeniui, netekusiam Lietuvos pilietybės, Lietuvos pilietybė gali būti grąžinta pagal jo prašymą.
Prašymas dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo paduodamas Lietuvos Prezidentui per kompetentingą instituciją.
Prašymas yra specialios formos ir turi būti užpildytas lietuvių kalba. Prie prašymo pridedami dokumentai, kurie sudaryti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti vertėjų. Pridedamų dokumentų kopijos turėtų būti patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Asmuo turi teisę atsisakyti Lietuvos pilietybės. Ši jo teisė negali būti varžoma. Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos pilietybės pateikiamas Lietuvos vidaus reikalų ministrui per teisės aktų numatytas kompetentingas institucijas. Prašymas dėl pilietybės atsisakymo pildomas lietuvių kalba. Pridedami dokumentai, kurie surašyti ne lietuvių kalba, turi būti išversti į lietuvių kalbą. Dokumentų kopijos turi būti patvirtintos notaro. Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Prie prašymo dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo pridedami dokumentai:Kasmet į Lietuvą atvyksta gyventi žmonės iš įvairių pasaulio šalių. Vieni mokytis, kiti dirbti, vykdyti verslą, gyventi pas savo šeimos narius ar kitais tikslais. Pagrindiniai imigracijos į Lietuvą pagrindai yra: šeimos susijungimas, darbas, verslo vykdymas, studijos bei kiti.
Pastaruoju metu Lietuvoje padidėjo aukštos kvalifikacijos specialistų imigracija, atvykstančių iš svetur dirbti į Lietuvos įmones, organizacijas. Pagrindiniai imigraciniai reikalavimai keliami šiems asmenims – aukšta kvalifikacija, pagrindžiama aukštojo mokslo diplomu, bei paskiriamas darbo užmokestis, kurio dydis turėtų būti ne mažesnis už teisės aktuose numatytą darbo užmokesčio dydį.
Tam tikrais darbo imigracijos atvejais taikomi ne tik kvalifikacijos, darbo užmokesčio dydžio, bet ir darbo patirties reikalavimai.
Imigracijos darbo pagrindu procedūrų sudėtingumas priklauso nuo asmens kvalifikacijos, paskirto darbo užmokesčio dydžio ir kitų aplinkybių. Apytiksliai procesas gali užtrukti nuo 1 iki 6
Vienas iš pagrindinių imigracijos į Lietuvą pagrindų yra šeimos susijungimas, kai užsienio valstybės pilietis atvyksta į Lietuvą gyventi pas Lietuvoje gyvenantį jo šeimos narį Lietuvos pilietį arba užsienio valstybės pilietį, turintį leidimą gyventi Lietuvoje. Šiuo pagrindu leidimas gyventi Lietuvoje gali būti išduotas ir užsienio valstybės piliečiui, kuris atvyksta kartu į Lietuvą gyventi kartu su Lietuvos piliečiu ar užsienio valstybės piliečiu, kuris kreipiasi dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo. Šeimos susijungimas galimas tarp tėvų ir vaikų, sutuoktinių, vyro ir žmonos, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, kitų asmenų. Tam tikrais atvejais susijungimas su Lietuvoje gyvenančiu užsieniečiu galimas ne anksčiau kaip po 2 metų užsieniečio gyvenimo Lietuvoje. Tam tikrais pagrindais, pavyzdžiui, kai į Lietuvą imigruoja verslą Lietuvoje vykdantis ir ketinantis jį vykdyti asmuo, užsienio valstybės įmonės darbuotojas, kuris siunčiamas dirbti į užsienio valstybės įmonės atstovybę ar filialą, ar aukštos kvalifikacijos specialistas, galimas šeimos susijungimas, netaikant 2 metų gyvenimo šalyje reikalavimo. Šeimos susijungimo su Lietuvos piliečiu atveju netaikomi papildomi ribojimai.
Verslo imigracijos reglamentavimas Lietuvoje yra pakitęs ir gana dinamiškas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas realaus verslo vykdymui, dalyvavimui ji vykdant, įmonių fiktyvumo kontrolei. Pagrindiniai keliami reikalavimai verslo imigracijos atveju susiję su įmonės nuosavo kapitalo dydžiu (turi būti ne mažesnis kaip 28 000 eurų), užsieniečio investuotų lėšų dydžiu (ne mažiau 14 000 eurų), darbuotojų sudėtimi, jų darbo užmokesčio dydžiu ir darbo laiku, veiklos vykdymu.
Lietuvoje galima taip pat lietuvių kilmės asmenų imigracija. Taip pat asmenų, kurie turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, imigracija. Lietuvių kilmės asmuo – yra asmuo, kurio tėvai ar seneliai ar vienas iš jų yra ar buvo lietuviai ir kuris laiko save lietuviu bei deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Asmuo turi teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jei asmuo ar asmens tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų buvo Lietuvos piliečiai iki 1940m. birželio 15 d. Lietuvių kilmės asmenims bei asmenims, turintiems teisę atkurti Lietuvos pilietybę, leidimas gyventi gali būti išduotas 5 metams. Jiems taip pat gali būti išduotas lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas ar pažymėjimas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos pilietybč. Šie pažymėjimai palengvina Lietuvos pilietybės įgijimo procesą, suteikia teisę Šengeno vizai gauti.
